per

4 per̃ prt., pér, par̃ (dial.) I. junginyje su kas ekspresyvumui reikšti. 1. pabrėžiant stebinantį dalyką, išskirtinumą: Dievuli mano, kas per šviesios naktys! V.Myk-Put. Kas per kvailys! NdŽ. Ei, kas tai per grieks, kad kartais didelį rąstą šis ar tas ar ans pasikirtęs pradeda skaldyt K.Donel. I susiedai džiaugės: kas par linai! Sd. Oo, kas par krūtinė – kaip gaidžiuo! Vkš. Kas par aukštumas – jau baimė y[ra]! Prk. 2. pabrėžiant kieno neigiamas savybes, menkumą: Kas čia per darbas – znagutijimas tik! Plv. Kas čia per arimas – suvelniokuota bile kap! Plv. Kas tu per vyras, ka pas mergas neini! Plv. Kas čia per kumelė – lupyna tik tokia! Plv. 3. sustiprinant tiesioginį ar netiesioginį klausimą: Kas tai per niūkims?! Dėl ko taip rėkiate, vyrai? K.Donel. Oi, kas toj liepa yr per liepelė?! VoL435. Kas tas par toks daiktas? Mžk. Kas čia par vandenį? Pš. Kas jis per vienas? Alk. Kas per priežastis? MPs. Norėjo žinot, kas tas per vagis Sch243. Kas do par paukštelis kukuo[ja] sodely? JD859. Ėjo būk veizdėti, kas ten do par gyvuolis J. II. ppr. su prieveiksmiais ar būdvardžiais, žymint didesnį ar mažesnį, negu reikia, kiekį, nusakant normą viršijančią būseną, ypatybę: Per daug troškau gyvent ir mylėt S.Nėr. Tu per daug guli ir per maža dirbi J.Jabl. Per daug duomi R422. Ar gumbu sergi, per daugel kabiar ėdęs? K.Donel. Per daugia darot jūs, vaikai Levi BB4Moz16,7. Prabingimas, prabanga, per daugi, prašmotas SD162. Jis per sunkiai dirba J.Jabl. In grūdo per sunku, bo jo nėr Dv. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Per ilgai neatėjai Vlkv. Per ilgu laukt Lp. Jis per ilgiau gyvena kap tėvukas Plv. Par negreit ją čia atlydėjo LTR(Rk). Apsivilko gražiais rūbais ir liko par graža žmogaus BsPII184. Par suñka darbo par mum Sl. Dėdžių, bobų, tetų, seserų, brolių, švogerių per pilna – stalai apsėdę, o vaikų pakrosniai prisikimšę Žem. Žmonių Amerikoje yra per pilnai V.Kudir. Idant per labai skūpais nebūtų MP5. Šįryt da jam par nerūgštūs barščiai buvo Vdžg. Atnešus ne per toli nuo kelio, pastatė prie medžio BsPIV286. Buvo ne per toliausia nuog velnio LTR(Vrn). Nė par kiek (visiškai) nežinojo žmonys muilo [seniau] Šts. Nė tų piningų par kaži kiek (per daug) nėr Erž. Prašė ne par daugiausia, ir nuspirkau Ktk. Ne par dideli, ale ne maži [burokai] Jnš. A daug žmonių an kapų? – Ne par labai Mžš. Ir parnešiau naujynelę ne par labai gerą LTR. Ne par̃ seniai pakišau po pečium Erž. Ka par pašal (per arti) atsistosi, gausi pabaudą Brž. Par visai (visiškai) nemoka rašyti Vn. Dar aš per jauna į vargus KlvD19. Šitie siūlai par juodi – čia netiks Rm. Per dygūs pentinėliai KlvD90. Šitas medis bus per laibas į krekvas Smn. Per didis drąsumas R374. Labai per puikios tos kurpelės bus dėl tavęs Tvr. Tu tę nežulįsi – ta[vo] šikinė per didžiulė Pls. Vienam žmogui šito darbo tikrai per daugis Lš. Ten per vargas gyventi Graž. ^ Nebūk per saldus – visi laižys B. Nebūk per drąsus – akis atdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi Sch73. Per daug du grybu į barščius B. Kas per daug – varyk lauk LTR(Mrj). Ko yra per daug, tas yra be verčios Slm. Per daug norėsi – maža turėsi Tsk. Par daug pulsi – susikulsi LTR(Jnš). Kas per daug, ir arklys neveža Tsk. ║ pasikartojančių būdvardžių ar prieveiksmių konstrukcijose, reiškiant ypatybės ar kiekio gausumą (paprastai kirčiuojama dalelytė per): Geras i pér geras (labai geras) Mikodemas Dglš. Duona buvo juoda pér juoda (labai juoda) Prng. Sukta i pér sukta boba Rš. Jau kaltokas i pér kaltokas (gerokai kaltas) Dglš. Razumniejiem broliam davė geriausius arklius, ė durniui – blogiausį per blogiausį (ps.) Prng. Didelis par̃ didelis tas kaušas Slm. Šešiosdešims arų [sklypo] gana i pér gana Dglš. Pieno buvo gana i per gana Dglš. Didžia par̃ didžia (per daug) to lietaus šiemet Vb. Didei ir per didei privalu yra mumus ... žinoti BPI70.